Apie autizmą

Terapijų/ intervencijų rūšys

Siekiant surasti autistiškam vaikui tinkamiausią ugdymo programą, pirmiausia reikia perprasti autistiškų vaikų mokymosi stilių, kuris paprastai skiriasi nuo neurotipinių vaikų. Augindami autizmo sutrikimą turintį vaiką veikiausiai pastebėjote, kad tos pačios mokymo strategijos, kuriomis moko kitus vaikus, jūsiškio neveikia. Pavyzdžiui, norėdami išmokyti vaiką mojuoti „ate, ate“ paprastai demonstruojame vaikui veiksmą, sakydami “padaryk ate, ate” ir judiname jo arba jos ranką. Neurotipiniam vaikui paprastai užtenka kelių ar keliolikos tokių kartų, kad jis arba ji suprastų, ko yra tikimasi ir atkartotų veiksmą bei greitai įsisavintų jo prasmę. Tačiau autistiškiems vaikams tokie socialiniai veiksmai dažnai yra sunkiai išmokstami ir jų prasmės suvokimas neateina savaime. Tai nereiškia, kad autistiškas vaikas nėra pajėgus išmokti šių ar kitų elementariai atrodančių veiksmų. Socialiniai bendravimo įgūdžiai ir elgsena, kuriuos neurotipiniai vaikai išmoksta, atrodytų, visiškai be pastangų (naudoti rodomuosius gestus, sekti jūsų žvilgsnį, kad nustatytų, į ką jūs žiūrite arba kuo esate susidomėjęs, naudoti akių kontaktą ir veido išraiškas, ir kt.) neateina natūraliai autistiškiems vaikams ir dažnai jų turi būti mokoma atskirai. Norint išmokyti ASS vaiką dalykų, kurių jis nepajėgia išmokti natūraliai, reikia įsigilinti į jo asmeninį mokymosi stilių, atrasti motyvuojančius veiksnius ir individualiai parinkti konkrečiam vaikui tinkamiausią mokymo būdą, kuris neretai gali kisti priklausomai nuo situacijos ar įgūdžio, kurio yra mokoma.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuri intervencijos ar terapijos rūšis yra geriausia ir tinkamiausia autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Taip pat tai, kas tinka vienam vaikui vienu gyvenimo periodu, gali nebetikti kitu. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu – kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Nors lemiamą žodį pasirenkant intervenciją ar terapiją taria autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko tėvai, tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko sveikatą prižiūrinčių specialistų nuomonę, gretutines ligas bei sutrikimus.

Žemiau pateikiame pasaulyje pripažintų autizmo spektro sutrikimams taikomų intervencijų ar terapijų rūšių aprašus. Pagrindiniams autizmo sutrikimo simptomams koreguoti taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus. Jos paprastai integruoja ergoterapijos ir/ ar logopedinių užsiėmimų elementus. Taip pat gali būti taikomos terapijos, skirtos gydyti kitus, su autizmu susijusius simptomus – alergijas, maisto netoleravimą, miego sutrikimus ir pan. Intervencijų derinimas yra sveikintinas dalykas ir gali padėti vaikams greičiau vystytis bei integruotis į visuomenę, tačiau svarbu išlaikyti bendrą individualios programos vientisumą ir mokymosi formą.

Prieš pasirenkant vaiko ugdymo kelią rekomenduojame detaliau pasigilinti į jus dominančias intervencijų rūšis, jei tik įmanoma – stebėti gyvai, kaip jos taikomos, pasikalbėti su praktikuojančiais terapeutais ir viską aptarti su vaiko raidą stebinčiais specialistais.

Elgesio ir raidos terapijos bei intervencijos:

Elgesio terapijos:

Santykiais paremtos terapijos:

Kombinuotos terapijos:

  • Socialinės komunikacijos, emocinio reguliavimo ir transakcinio palaikymo modelis (SCERTS model),
  • SPELL sistema,
  • Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM),
  • TEACCH, [taikomas LT].

Atskirų įgūdžių lavinimo terapijos (SF interventions).

Specifiniai metodai (ST).

Tėvų palaikymo ir apmokymo programos.

 

Standartinės sveikatos priežiūros paslaugos [taikomos LT]:

 

Alternatyvi komunikacija:

  • PECS,
  • Ženklų kalba,
  • Kalbos generavimo įrenginiai (VOCAs).
  • Specialios išmaniųjų įrenginių aplikacijos.

 

Psichologinės intervencijos.

 

Motorinės ir sensorinės terapijos:

Kombinuotos terapijos:

  • Sensorinės integracijos terapija (SIT),
  • Mažo susijaudinimo požiūris (LAA)
  • Multisensorinė aplinka  (MSE), pavyzdžiui, Snoezelen,
  • Ribotos aplinkos stimuliavimo terapija (REST).

Klausos integracijos terapijos (AIT):

  • Tomatis metodas (http://www.tomatis.com/en/find-us/locale/center-details/laima-dzikeviciene.html),
  • Berard metodas,
  • Fast ForWord programa,
  • Samonas garso terapija.

Meno terapijos:

  • Muzikos terapija,
  • Šokio terapija,
  • Dailės terapija,
  • Teatro terapija

Aromaterapija,

Pojūčiai:

  • Apkabinimo mašina (hug mashine),
  • Pasunkintos antklodės.

Gyvūnų terapijos:

  • Hipoterapija,
  • Kaniterapija,
  • Delfinų terapija.

Medicina:

  • Procedūros (NAC pripažintos kaip NEREKOMENDUOJAMOS),
  • Medikamentai (ASS TIK lydintiems sutrikimams gydyti).

Technologijos:

Papildoma ir alternatyvi medicina:

Manipuliavimas:

  • Akupunktūra,
  • Masažas (),
  • Osteopatija.

Dietos (be gliuteno ir kazeino).

Homeopatija.

 

Terapijų tipų klasifikacija paremta UK organizacijos „Research Autism“ tyrimais: http://researchautism.net/autism-interventions/types.