Apie autizmą

Simptomatika ir diagnostika

SIMPTOMATIKA

Kada reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais? Požymiai, perspėjantys apie galimą autizmo spektro sutrikimą.

Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:

  • vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
  • vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
  • vaikas neklauso nurodymų;
  • kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
  • vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);
  • vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);
  • vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“);
  • vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
  • vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
  • kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
  • vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
  • vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
  • vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
  • vaikas neatsako šypsena į šypseną ;
  • vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
  • vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
  • vaikas, atrodo, labiau mėgsta žaisti arba būti vienas;
  • vaikas ima daiktus tik sau;
  • pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);
  • vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
  • vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);
  • vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje:

  • 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
  • 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
  • 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
  • 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1–2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);
  • Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

  • Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
  • Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų – kūno kalbos, veido išraiškos, – kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos – vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
  • Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui, lipdukais ir nesidomėjimais kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų.

Kadangi vaiko sutrikimai paprastai nepasireiškia staiga ir vieną dieną, neretai tėvams patiems sunku pamatyti ir pripažinti, kur vaiko elgesys dar atitinka vaiko unikalumo, „sunkaus charakterio“ ar „kaprizų“ kategoriją, ir kur prasideda riba, už kurios būtina specialistų konsultacijos ir pagalba. Kiek autizmo bruožų turi atitikti vaikas, kad būtų verta sunerimti? Kaip „nepražiopsoti“ autizmo, jeigu vaikas neatitinka stereotipinių autizmo bruožų? Kaip suprasti, kodėl mano vaikas kitoks? Ir koks?

 

DIAGNOSTIKA

 

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais su juo, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Mes raginame jus kalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“  su Jūsų šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.

Deja, šiuo metu ne visi gydytojai Lietuvoje turi pakankamai žinių apie autizmą ir gali šio sutrikimo tiesiog neatpažinti. Jeigu taip nutiko ir jums, mes raginame tikėti savo jausmais ir nuojauta bei ieškoti specialisto, kuris jau yra susidūręs su ASS.

Vienas iš plačiai naudojamų pasaulyje testų yra M-CHAT (Modified Checklist of Autism in Toddlers) – testas skirtas ASS požymių mažiems vaikams (nuo 16 iki 30 mėnesių) nustatymui.

Testą galima atlikti „online“:

anglų kalba M-CHAT;

rusų kalba Фонд „Выход“ ;

rusų kalba išplėstinė versija .

Tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistų komanda, bet užpildžius šį testą, jūs galėsite sužinoti kokie sunkumai yra būdingi būtent autizmui. Beje, tai gali būti dar vienas argumentas jūsų pokalbiui su vaiko gydytoju.

 

Šį sutrikimą dažniausia nustato specialistų komanda, dirbanti Ankstyvos reabilitacijos skyriuje  jūsų mieste arba Santaros Vaiko raidos centre (VRC), Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutėje“ ir „Lopšelyje“ LSMU Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje.

Šiuo metu Lietuvoje nėra nei vieno autizmo testo, kuris būtų pilnai adaptuotas/ lokalizuotas mūsų šalies vaikams, paaugliams ar suaugusiesiems

Adaptuoti klinikinio psichologinio vertinimo instrumentai Lietuvoje (Lietuvos psichologų sąjunga)

Mūsų Lietuvos gydytojai savo praktikoje naudoja šios testus:

CARS  (Childhood Autism Rating Scale) –  „Vaikystės autizmo vertinimo skalė“ sukurta kaip klinikinio įvertinimo skalė, pagal kurią apmokytas gydytojas gali vertinti autizmo spektro sutrikimo požymius po tiesioginio vaiko stebėjimo.

Lietuvoje plačiai naudojama pirmoji CARS versija – publikuota dar 1986 metais ir turinti tik vieną skalę.  Ši testo versija neturi skirtumų taikant vaikams, suaugusiems, kalbantiems ar ne. Tai reiškia, kad sunkumai ir ypatingumai puikiai funkcionuojantiems vaikams ar suaugusiems, gali likti nediagnozuoti ir jiems nebus suteikta pagalba.

2011 metais Western Psychological Services (WPS)  išleido antrą versiją CARS-2. Ši versija turi dvi skales: vaikams iki 6 metų/ IQ ≤ 60 ir vaikams po 6 metų/ IQ ≥ 60. Antra skalė yra skirta nustatyti sutrikimą vaikams, paaugliams ir suaugusiems žmonėms su aukštesniu IQ, dažnai tokie asmenys turi Aspergerio sindromą. Lietuvoje išversta versija CARS-2 naudojama tik vienintelėje įstaigoje – Vilniaus Vaiko raidos centre (VRC), kuri priima pacientus tik iki 18 metų. 

Mes neesam tikri, kad visi specialistai Lietuvoje, kurie atlieka CARS testą, yra apmokyti jį atlikti. Šio testo tėvai negali pildyti. Jį turi pildyti specialistai po vaiko stebėjimo ir pokalbio su jumis.

 

ADOS (Autism Diagnostic Observation Schedule) –  autizmo diagnostikos skalė, kuri naudojama įvertinti ir diagnozuoti autizmą skirtingose amžiaus, išsivystymo lygio ir kalbinių įgūdžių grupėse. Ši testą atlieka psichologai, turintys specialią licenciją. ADOS tinka vaikams ir paaugliams, nuo vaikystės iki pilnametystės, nuo nekalbančių vaikų iki laisvai kalbančių suaugusiųjų. Išverstą šio testo versiją naudoja VRC. Kiek specialistų Lietuvoje praėjo mokymus ir turi licenciją jį taikyti, mes nežinom.

Dar vienas standartizuotas testas, naudojamas vaiko intelektui nustatyti, yra WECHSLERIO intelekto skalė (WISC-III). Apie šio testo taikymą Lietuvoje galite skaityti straipsnyje , o apie jo patikimumą straipsnyje.

Mes matom daug sunkumu šioje srityje. Mums reikia Jūsų pagalbos pakeisti situaciją. Prisijunkit! Kartu mes galime daugiau!