Apie autizmą

Mitai ir faktai

Autizmo sutrikimas visuomenėje yra plačiai apipintas mitais, klaidingais stereotipais ir įsitikinimais, kurie trukdo laiku atpažinti sutrikimą bei apsunkina autistiškų asmenų bei jų šeimos narių kasdienį gyvenimą. Trumpai apžvelkime tris iš jų.

Mitas:

Autizmas yra naujas sutrikimas.

Faktai:

Nors autizmo diagnozė yra santykinai nauja (į tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta tik 1980 metais), tačiau pats autizmas egzistavo visais laikais. Įvairių kultūrų tautosakoje galima rasti pasakojimų apie keistus, naivius, savo pasaulyje paskendusius asmenis, kurie puikiai atitinka šiuolaikiniame pasaulyje apibrėžtus autizmo bruožus. Senųjų laikų medicinos įrašai taip pat liudija apie egzistavusius sutrikimus, atitinkančius autizmo diagnostinius kriterijus.

Šiuolaikinė autizmo istorija yra siejama su Leo Kannerio ir Hanso Aspergerio darbais. Abu mokslininkai panašiu metu pavartojo autizmo terminą ir aprašė jam priskiriamus klinikinius simptomus. Kanneris autizmui priskyrė vienišumą, atitolimą nuo socialinių kontaktų, echolališką arba idiosinchronišką kalbą, stiprų pasipriešinimą nusistovėjusiai rutinai. Aspergerio nuomonė apie autistiškų vaikų motoriką, kalbą bei mokymosi gebėjimus kiek skyrėsi nuo Kannerio aprašymų, todėl 1981 metais L. Wing siūlymu buvo įvestas Aspergerio sindromo terminas ir į atskirą grupę išskirti itin gabūs, aukštą intelektą bei kalbinius sugebėjimus turintys autistai. Šiuo metu galiojančioje tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra dvi atskiros – vaikystės autizmo ir Aspergerio sindromo diagnozės, priskiriamos įvairiapusių raidos sutrikimų grupei.

Mitas:

Autizmas yra itin retas sutrikimas, būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.

Faktai:

Naujausia statistika liudija, kad JAV, Jungtinėje Karalystėje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įvairaus lygio autizmo sutrikimai būdingi vienam iš 100 vaikų. Teigiama, kad berniukams šis sutrikimas pasitaiko 2 – 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Deja, ne ką labiau paguodžianti statistika yra ir Lietuvoje. Nors autizmo diagnostika mūsų šalyje palyginti jauna, Higienos instituto duomenimis, 2011 metais užfiksuoti 306 nauji vaikų autizmo atvejai, o 2012 metais vaikų su šiuo sutrikimu padaugėjo dar 373. Toks autizmo paplitimo lygis neretai prilyginamas epideminiam. Sunku pasakyti, kiek spartus fiksuojamų autizmo atvejų augimas yra nulemtas pagerėjusios diagnostikos, o kiek – realaus atvejų daugėjimo. Tačiau tai nėra tiek svarbu. Faktas liekas tas, jog autizmas įvairiose šalyse paliečia nuo 0.5 iki 1 procento vaikų, tad tikrai negali būti pavadintas retu sutrikimu.

Taip pat autizmas negali būti laikomas tik modernių, ekonomiškai stiprių visuomenių ypatumu, nes autizmas nesirenka nei rasės, nei klasės, nei ekonominės padėties. Tai sutrikimas, kuris gali paliesti kiekvieno iš mūsų šeimą.

Mitas:

Autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso.

Faktai:

Autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus – sėkmingai integruotis į visuomenę.

Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant, jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios. Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro „pertraukėles“ ir grįžta į savo uždarą pasaulį, kuriame gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis jiems priimtinu būdu.

Autistams būdingos savistimuliacija gali būti pati įvairiausia. Lengviausiai atpažįstamas yra monotoniškas lingavimas, „plasnojimas“ rankomis, tačiau gali būti ir žymiai subtilesnių savistimuliacijos išraiškų: įvairių kūno dalių spaudimas, plaukų sukimas ar net nagų kramtymas. Taip pat itin skirtingas yra ir autistų įstrigimas prie mėgstamos veiklos – rikiavimas ir bokštų statymas yra tik itin ryškūs ir plačiai atpažįstami autistų pomėgiai, tačiau jų gali būti pačių įvairiausių. Agresija ar saviagresija irgi nėra būdinga visiems autistams. Būtent tokia autizmo įvairovė neretai stabdo tėvus kreiptis pagalbos, nes retas kuri autistas atitinka visuomenėje paplitusius stereotipus. Daugiau apie autizmo atpažinimą skaitykite skiltyje Simptomatika ir diagnostika.