Naujienos

Patarimai tėvams

Kalėdiniai iššūkiai

Šventinis laikotarpis

Kalėdos jau ne už kalnų! Tiek tėvai, tiek mokytojai su džiaugsmu laukia šventinių atostogų ir galimybės atsikvėpti.Tačiau kai kurios šeimos taip nesijaučia – ypatingai, jeigu jose auga vaikas su autizmo spektro sutrikimu. Kaip ir gimtadieniai, Kalėdos papuola į didžiausių stresų metuose dešimtuką.

Prie ir taip gana komplikuotos rutinos prisideda iššūkiai, kuriuos atneša šventinis laikotarpis. Šiame tekste aš skirsiu dėmesį problemos, kurios gali iškilti per šventes ir pasiūlysiu jums praktinių patarimų, kaip su jomis susidoroti. Pradėsiu nuo šventinio laikotarpio ir prieškalėdinio apsipirkinėjimo.

Toliau kalbėsime apie dovanas, jų pakavimą ir šventines vaišes. Viską kartu sudėjus, suprantame, kad Kalėdoms ir autizmas gali virsti sudėtinga patirtimi, nes laukia daug bendravimo su platesniu šeimos ratu, draugais, daug socialinių sąveikų. O kur dar žiniasklaidos priemonės, kurios bruka Jums vaizdus, kaip turi atrodyti idealios šeimos Kalėdos. Kaip tėvai mes jaučiame didelį spaudimą suteikti savo vaikams tą švenčių patirtį ir gražius atsiminimus visam gyvenimui. O štai autistiškų vaikų tėvai svajoja apie tokias Kalėdas, kad visi kartu galėtų pasimėgauti švente, o jų vaikas nesijaustų atskirtas. Įsivaizduokite, koks tai gali būti didelis stresas, ypatingai jeigu kažkas nepavyko praėjusiais metais.

Patariu pasidaryti lentelę, kurią sudarytų keturios dalys:

  • Įmanoma
  • Norėčiau
  • Rizikinga
  • Neįmanoma!

Permąstykite Jūsų laukiantį šventinį laikotarpį, o tada suskirstykite veiksmus, numatomas veiklas į šias grupes, idant galėtumėte be streso suvaldyti situaciją. Jeigu įvykdysite 80 proc. iš skilties „Įmanoma“, kelis iš „Norėčiau“ ir suvaldysite rizikas, kurios slepiasi kitose dviejose grupėse – būsite puikiai įveikę užduotį ir padėję savo autistiškam vaikui pasidžiaugti Kalėdomis. Pasimėgaukite situacijomis, kurios yra lengvai išgyvenamos, saugiai išbandykite kelias naujas norimas veiklas, bet atpažinkite dalykus, kurie Jums ir Jūsų vaikui yra tiesiog per sudėtingi ar net neįmanomi šiandien, tačiau galbūt kitais metais jau papuls į skiltį „Norėčiau“. Ir Jūs turėsite visus metus tam pasiruošti. Jeigu tiesiog tikėsitės, kad viskas pavyks 100 proc., Jūsų laukia stresas ir nerimas, nes netgi šeimoms su neurotipiniais vaikais ne viskas pavyksta sklandžiai. Vietoj to, įteikite sau medalį už tuos 80 proc. nuveiktų planų ir išlikite racionalūs bei praktiški.

Prieškalėdinis apsipirkinėjimas

Stovėdama eilėje prie kasų žmonių pilnoje parduotuvėje ėmiau galvoti, kaip maži vaikai tai ištveria? Suaugusiųjų tempiami pirkinių maišai juos užkliūna, lentynos pilnos pagundų, o parduotuvės visi praėjimai užversti viliojančiais žaislais ar kitomis būsimomis dovanomis. Tačiau nieko šiukštu negalima liesti ar neštis namo. Aplinka mirga nuo papuošimų, garsiai groja kalėdinė muzika, kurią nuolat pertraukia reklaminiai parduotuvės pranešimai. Mačiau gražiai besielgiančių vaikų, tačiau jie visą laiką kalbino tėvus ir buvo viliojami pažadais, kas jų laukia po eglute, jeigu dabar elgsis pakenčiamai.

Apsipirkinėjimas prieš šventes gali būti žymiai sunkesnis su autistišku vaiku, nes jų elgesys nėra lengvai suvaldomas tradiciniais būdais. Kelionės į parduotuvę planas gali tapti ypatingai rizikingu dėl papildomo sensorinio „triukšmo“ – šviesos, muzikos, didesnės nei įprastai minios žmonių. Vaikas gali patirti sensorinę perkrovą ir turėsite problemą čia ir dabar. Nors mes ir norime, kad vaikas būtų bendruomenės dalimi ir dažniau išeitų iš namų, bet natūralu ir vengti blogų patirčių, kurios kelią stresą tiek vaikui, tiek aplinkiniams.

Pabandykime susiplanuoti priešventinį apsipirkinėjimą per autistiško vaiko prizmę – pagalvokime, kaip jam praktiškai padėti. Tai nuims dalį streso ir gal patirtis nebus tobula, bet bent jau kelionė į parduotuvę bus įmanoma.

  • Jeigu vaiką dirgina ryškios šviesos, galbūt padėtų akiniai nuo saulės?
  • Ar garsui nepralaidžios ausinės padėtų susidoroti su triukšmu?
  • Galbūt užsidėtas kapišonas padėtų vizualiai matyti mažiau minios?
  • Ar galėtų kepurė su snapeliu padėti pasislėpti nuo ryškių šviesų ir žvilgsnių?
  • Gal reikėtų sportinį vežimėlį apdengti apsauga nuo lietaus ir taip sukurti mažesniam vaikui saugią erdvę pasitraukimui?
  • Ar yra prekybos centre ramesnė vieta, į kurią galėtumėte nueiti, jei situacija taptų sudėtinga?
  • Gal vertėtų paprašyti pagalbos iš kito šeimo nario, kuris galėtų pasivaikščioti su vaikais po jiems įdomius skyrius, kol kitas apsipirkinės?
  • Galbūt pasirinkti važiuoti į parduotuvę anksti ryte arba prieš uždarymą, kai būna mažiau žmonių?
  • Ar iš anksto apgalvotas pirkinių sąrašas padėtų apsipirkti greičiau?
  • Gal verta turėti su savimi užkandžių ar gėrimo vaikui, jeigu situacija komplikuotųsi?

Pripažinkite, kad kai kurie dalykai yra tikrai per sudėtingi mūsų vaikams – pavyzdžiui, maisto supirkimas šventinei vakarienei. Tai gali užtrukti valandų valandas. Galbūt suplanuokite tokius apsipirkimus be vaiko? Juk gali vienas iš tėvų likti namie su vaiku arba paprašykite auklės pagalbos. Jūs neturite būti superherojais, viską darykite praktiškai ir pagal galimybes.

Kalėdinės dovanos

Mes taip mėgstame pirkti ir dovanoti dovanas, ypač savo vaikams. Mus džiugina mintis, kad dovanos jiems patiks, kiek džiaugsmo atneš žaidimas su jomis. Nors būna ir taip, kad pats įpakavimas vaiką domina labiau nei turinys! Kalėdinės dovanos išrinkimas autistiškam vaikui gali yra žymiai sudėtingesnis, nes jo gali visai nedominti įprasti žaislai, o įteikimas įvyniotos/supakuotos dovanos gali būti visai nesuprastas. Gali kilti nesusipratimų dėl dalinimosi dovanomis ir suvokimu, kad ne visos gėrybės po eglute yra skirtos jam.

Yra tiek daug nerašytų taisyklių, kaip tikimasi, kad elgsimės su dovanomis. Tai tikras iššūkis vaikui, kuris turi sunkumų su bendravimu ar socialiai priimtinu elgesiu. Giminaičiai ar draugai dažnai klausia tėvų, ko jų vaikai norėtų Kalėdoms, tačiau dažnai sunku kažką patarti, kai vaikas visai nesidomi įprastais žaislais ar veiklomis.

Galbūt patarkite jiems padovanoti ką nebrangaus, kad būtų bent simbolinė dovana (pavyzdžiui, grojantis ir šviečiantis rašiklis), o nepanaudotus pinigus įteikti tėvams, kad galėtų išleisti vaiką dominančioms veikloms ateityje – susitikimams su mylimu terapijos šunimi ar kelionei traukiniu. Tikrai daugelis artimųjų jus supras, tik turite aiškiai jiems tai pasakyti iš anksto.

Kai kurie autistiški vaikai nesupranta įpakuotų dovanų. Jie gali pagalvoti, kad paveiksliukai, esantys ant pakavimo popieriaus, atspindi pakuotės turinį. Taigi, jeigu jiems nepatinka, pavyzdžiui, sniego seniai, jie nusimins ir atsisakys priimti dovaną.

Tokių vaikų dovanoms patartume naudoti vienspalvį pakavimo popierių ir ant viršaus užklijuoti viduje esančio žaislo nuotrauką. Tai pašalins nereikalingą vaiko nerimą ar stresą.

Kita gudrybė būtų supakuoti dovaną į permatomą pakuotę, idant būtų aišku, kas yra viduje. Būsite tikri, kad vaikas tikrai supras ir apsidžiaugs gavęs dovaną.

Galbūt tai gali atrodyti neįprasta, bet jeigu tradicinis netikėtumo elementas autistišką vaiką trikdo ir sukelią stresą, tai tikrai verta to elemento atsisakyti. Viena norima dovana gali padaryti vaiką laimingu visai dienai. Ir galbūt kitos dovanos gali būti išpakuojamos net kitą dieną arba broliai/sesės gali padėti išpakuoti ir padėkoti giminaičiams. Dovanos – tikras iššūkis, tačiau svarbu pabandyti, nes visada prieš akis bus kiti metai, kai pasiseks dar geriau.

Pasiruošimas šventėms

Raktas į sėkmę, kaip pasiruošti ir mėgautis Kalėdų tradicijomis su autistišku vaiku, yra pasiruošimas tam iš anksto, o ne per pačias šventes. Vaikų darželyje mes žaisdavome žaidimus su vaikais, kurių metu pakuodavome įvairius daiktus į puošnų popierių. Kartais tai būdavo tiesiog sausainiukas, kurį, įdėjus į blizgų poepieriuką, reikėdavo įteikti kitam vaikui ir palinkėti liksmų švenčių. Taip vaikai išmokdavo, kad išpakavus rasi kažką viduje.

Mes niekada nesifokusavome į patį pakavimą, tai buvo tiesiog smagus žaidimas, kad suprasti ir išmokti šią rutiną. Lygiai taip pat mes mokėmės ir kitų dalykų, kurie tokie įprasti per Kalėdas – dėtis kepuraites, atidarinėti dėžutes-siurprizus su garsais, sakyti juokelius apie Kalėdų Senį ir daugelį kitų. Degėme elektrines žvakutes ant stalo ir mokėme vaikus jų neliesti, o tik tada galėjome pasidžiaugti tikromis. Mes supažindinome su Kalėdiniais eglučių burburlais, figūrėlėmis su šventiniais personažais, mokėme, kaip su jais žaisti, ar kada jų neliesti.

Kadangi tai buvo daroma per ilgesnį laiko tarpą, vaikai jau buvo pripratę ir pasiruošę. Kai kuriems ne viskas pavyko, bet vėlgi – ateinantys metai prieš akis ir visko bus galima išmokti. Jūs turite žymiai daugiau šansų, kad vaikui pavyks, jeigu išmokysite jį įsijungti į šventinius ritualus, o ne viską pristatysite iš karto vieną šventinę dieną – autistiškam vaikui gali būti tiesiog perdaug.

Šventinė vakarienė

Tėvų patiriami sunkumai su šventine vakariene per Kalėdas gali būti suskirstyti į dvi kategorijas:

  • Vaikas nesės prie stalo laiku, suplanuotoje vietoje ar apskritai to nedarys,
  • Vaikas atsisakys patiekiamo maisto.

Su šiomis problemomis gali būti nesudėtinga tvarkytis namų aplinkoje, tačiau per Kalėdas gi būname prie stalo svečiuose ar giminaičius sukviečiami pas save ir reikalavimų kartelė vaikams pakyla. Tai didelis stresas visai šeimai. O dažnai aplinkiniai mėgsta garsiai išsakyti savo nuomonę, kaip vaikas turėtų elgtis prie stalo arba ką valgyti sveika, o tai dar įpila žibalo į ugnį. Būkite praktiški ir racionalūs. Jeigu vaikas paprastai prie stalo prisėda tik kelioms minutėms, jis taip elgsis ir per Kalėdas – neverta vakaro paversti kova.

Jeigu vaikas prisėda prie stalo tik tada, kai patiekiamas jo mėgstamas maistas, to irgi turite tikėtis, o ne daugiau. Tiesą pasakius, autistiški vaikai, skirtingai nuo neurotipinių, tokiomis išskirtinėmis progomis dar parodo „naujų talentų“ šalia įprasto elgesio, todėl tikėjimas, kad per šventinę vakarienę viskas bus sklandu, gali nuvilti. Jeigu planuojate vakarienę svečiuose ir žinote, kad jūsų vaikas nesės prie stalo, tai tiesiog iš anksto paaiškinkite šeimininkams.

Daugelis aplinkinių tiesiog nesupranta jūsų situacijos ir, jeigu jiems suteiksite reikalingą infomaciją iš anksto, jie tikrai bus geranoriški. Galbūt paprašykite autistišką vaiką sodinti šalia jūsų ir toje vietoje, kur jis galėtų lengvai prieiti ir nueiti nuo stalo. Taip pat turėkite daiktų ar užkandžių po ranka, kurie galėtų užimti vaiko dėmesį nors trumpam laikui, o jūs galėsite ramiai pavalgyti.

Susitarkite pasirūpinti vaiku pasikeisdami su antra puse, bet nepaverskite to tarpusavio kova kitų žmonių akivaizdoje. Galbūt kitais metais vaikui pavyks ilgiau pabūti prie stalo, bet to įgūdžio turėsite mokytis kiekvieną vakarą šeimoje visus metus. O jeigu jūsų vaikas dar nevalgo daugelio patiekalų, gali būti sudėtinga. Svarbu paaiškinti iš anksto, kad toks vaiko elgesys nėra blogas auklėjimas, o rimtas valgymo sutrikimas, kuris dažnai lydi autizmą. Galbūt jūsų vaikas tik paragaus vieno patiekalo, o gal ir ne – nesitikėkite nieko daugiau.

Jeigu vaikas visai atsisako valgyti arba jam būtinai reikia valgyti iš tam tikrų indų, ar būtent tokį maistą, kokį gauna namie, pasirūpinkite tuo iš anksto. Suplanuokite ir atsineškite tuos dalykus į svečius. Nemanau, kad kuris šeimininkas įsižeis, jeigu apie tai perspėsite iš anksto.

Geriau mažos pergalės nei vaiką ištikusi nervinė krizė, šeimos ginčas ir sugadintas vakaras. Viena mano pažistama šeima pasirūpina, kad, prieš einant pas senelius, autistiškas vaikas ramiai pavalgytų namuose. Tuomet svečiuose vaikas prisijungia prie stalo tik desertui ar atėjus dovanų išpakavimo metui. Per kelis metus visi šeimos nariai prie to priprato ir vakarienės praeina sklandžiai. Kas žino, o gal kitais metais jis visgi panorės tokio pat maisto kaip kiti, o gal dar po metų net paprašys papildomos porcijos daržovių.

Lengvų ir taikių Jums švenčių!

Gina Davies

Daugiau naudingų patarimų tėvams galite rasti Gina Davies Autism Center