Privatūs vertinimai

Vilnius

 

Avevitus DISC

Kalbos dovana DISC ir WISC-III

Neuromeda DISC

Vaikų ergoterapija DISC ir WISC-III

Šeimos namai DISC

Vaikų neuropsichologinė korekcija WISC-III

Kognityvinis ugdymas WISC-III ir LPAD

Kardiolita WISC-III

Psichologė Dalia Vyčinienė WISC-III

Žirmūnų psichikos sveikatos centras WISC-III

 

Kaunas

 

Saulės šeimos medicinos centras DISC

Neuromedicina DISC

Saugaus vaiko centras WISC-III

Galimybių vystymo centras WISC-III

Romuvos klinika WISC-III

 

Klaipėda

 

Vaiko raida DISC ir WISC-III

 

Panevėžys ir Biržai

 

Dainius Čerbulėnas WISC-III


Kur kreiptis? Kiti miestai

Alytus

Alytaus apskrities V. Kudirkos ligoninė

Ligoninės g. 12, Alytus

Vaikų registratūra (8 315) 56 404

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius

FMRS registratūra (8 315) 56 308

 

Anykščiai

Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras

V.Kudirkos g. 1, Anykščiai

Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos tarnyba

VRSRT registratūra (8 381) 50 654

 

Druskininkai

Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkų “Saulutė”

Vytauto g. 2, Druskininkai

Registratūros tel. (8 313) 48 685

 

Gargždai

Klaipėdos rajono savivaldybės Gardždų ligoninė 

Tilto g. 2, Gargždai

Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

VVSART tel. (8 46) 452 022

 

Jonava

Jonavos ligoninė

Žeimių g. 19, Jonava

Tel. (8 349) 69 101

Fizinės medicinos ir ambulatorinės reabilitacijos skyrius

 

Joniškis

Joniškio ligoninė

Pašvitinio g. 21, Joniškis

Vaikų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaras

VARDS tel. (8 426) 51 209

 

Kaišiadorys

Kaišiadorių ligoninė 

Beržyno g. 27, Kaišiadorys

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyris

VRSARP tel. (8 346) 60 195

 

Kelmė

Kelmės ligoninė

Nepriklausomybės g. 2, Kelmė

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

VRSART registracija tel. (8 427) 69 223, (8 616) 84 026

 

Kėdainiai

Kėdainių ligoninė

Budrio g. 5, Kėdainiai

Fizinės medicinos, reabilitacijos ir ankstyvosios korekcijos skyrius

Tel. (8 347) 67 088

 

Kretinga

Kretingos ligoninė

Tel. (8 445) 79 016, (8 445) 79 040

Žemaitės al. 1, Kretinga

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Marijampolė

Marijampolės ligoninė

Palangos g. 1, Marijampolė

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija

VRSAR tel. (8 697) 07 182

 

Mažeikiai

Mažeikių ligoninė

Birutės g. 17 (III aukštas), Mažeikiai

Vaikų ligų skyriaus vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyris

VRSARP tel. (8 443) 98 279

 

Mažeikių Ankstyvojo koregavimo tarnyba

Naftininkų g. 9, Mažeikiai

Tel. (8 443) 95 130

 

Naujoji Akmenė

Naujosios Akmenės ligoninė

Žemaitijos g. 6 (II aukštas 96 kab.), Naujoji Akmenė

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

VRSART tel. (8 425) 56 527

 

Pakruojis

Pakruojo ligoninė 

L.Giros 3, Pakruojis

Vaikų raidos centras

VRC tel. (8 421) 69 039

 

Panevėžys

Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinika

Jakšto g. 6, Panevėžys

Registracija tel. (8 45) 507 109

Smėlynės g.38, Panevėžys

Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Pasvalys

Pasvalio ligoninė

Geležinkeliečių g. 70, Pasvalys

Registratūra tel. (8 451) 54 148

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Prienai

Prienų ligoninė

Pušyno g. 2, Prienai

Registratūra tel. (8 319) 60 473

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvos korekcijos tarnyba

 

Radviliškis

Radviliškio ligoninė

Gedimino g. 9 (II korpusas, I aukštas)

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

Skyriaus tel. (8 422) 60 211

 

Raseiniai

Raseinių ligoninė

Ligoninės g. 4, Raseiniai

Registratūra tel. (8 428) 79 055, (8 428) 70 584

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Šakiai

Šakių ligoninė

Bažnyčios g. 37, Šakiai

Konsultacijų skyrius

KS registratūra tel. ( 8 345) 60 747

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos kabinetas

 

Šiauliai

Respublikinė Šiaulių ligoninė Moters ir vaiko klinika

Architektų g. 77, Šiauliai

Registratūra tel. (8 41) 525 681, (8 41) 524 911

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Šiaulių centro poliklinika

Vytauto g. 101, Šiauliai

Ankstyvosios vaikų reabilitacijos tarnyba

AVRT registracija (8 41) 524 869

 

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras

Aido g. 18, Šiauliai

Vaikų registratūra (8 41) 552 762, (8 41) 552 816

Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

ART vedėjos tel. (8 41) 464 064

 

Šilalė

Šilalės rajono ligoninė

Vytauto Dižiojo g. 19, Šilalė

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyris

Konsultacijai tel. (8 449) 74 340

 

Šilutė

Šilutės ligoninė

Rusnės g. 1, Šilutė

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

Skyriaus tel. (8 441) 62 095

 

Tauragė

Tauragės Ankstyvosios korekcijos tarnyba

Tauragės vaikų reabilitacijos centras – mokykla

Stoties g. 25A, Tauragė

Tel. (8 446) 61 389

 

Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 

Jūros g. 5 (321 kabinetas III aukštas), Tauragė

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

Kontaktinis tel. (8 656) 64 161

 

Telšiai

Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 

Registratūra tel. (8 444) 51 469, (8 444) 51 990

Kalno g. 21A, Telšiai

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centras

VRSARC tel. (8 618) 85 406

 

Utena

Utenos ligoninė

Reabilitacijos skyrius

Atkočiškių k., Utenos rajonas

Registratūra tel. (8 389) 73 975

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija

 

Vilkaviškis

Vilkaviškio ligoninė

Maironio g. 25, Vilkaviškis

Registratūra tel. (8 342) 60 161

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija

 

Visaginas

Visagino ligoninė

Taikos pr. 15A, Visaginas

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius

Tel. (8 386) 70 490

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

 

Zarasai

Pirminės sveikatos priežiūros centras

Malūno g. 4, Zarasai

Registratūra tel. (8 385) 51 797

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios korekcijos centras


Kur kreiptis? Klaipėda

Klaipėdos vaikų ligoninė Ankstyvosios korekcijos centras

Taikos pr. 76, Klaipėda

(8-46) 342709

 

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai

Turistų g. 18, Klaipėda

Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos

Registracija (8 65) 775 274

 

Kardiologijos klinika

Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvoji reabilitacija

Dubysos g. 31, Klaipėda

Registracija (8 46) 341 757

 

Klaipėdos psichikos sveikatos centras

Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda
Tel. (8 46) 410 031

El. paštas: info@kpsc.lt

Vaikų ambulatorinė tarnyba

 

Ankstyvosios intervencijos centras

Birutės 22A, Klaipėda (Gandrališkės)

Tel. (8 67) 443 373

 

Mano Šeimos Gydytojas Raidos centras

Taikos pr. 119 – 1, Klaipėda (Žardė)

Tel. (8 600) 87 690


Kur kreiptis? Kaunas

Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“

LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas

Lopšelio g. 10, Kaunas

Registratūra (8 37) 361 196

El.paštas: lopselis@kaunoklinikos.lt

 

Kauno centro poliklinika

Psichikos sveikatos centras

Nepriklausomybės a. 10, Kaunas

PSC registratūra (8 37) 409 844

 

Kauno Šilainių poliklinika

Baltų pr. 7, Kaunas

Registratūra (8 37) 377 771

Psichikos sveikatos centras

 

Kauno Kalniečių poliklinika

Savanorių pr. 369, Kaunas

Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras

Registracija (8 37) 401 461

 

Respublikinė Kauno ligoninė

V.Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras

Elnių g. 4, Kaunas

(8 37) 346 339


Kur kreiptis? Vilnius

Vaiko raidos centras

Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas

Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

Vytauto g. 15, Vilnius

Registratūra (8 5) 273 1422

El.paštas : raida@santa.lt

 

Centro poliklinika

Skambučių centras (8 5) 244 2244

Psichikos sveikatos klinika

Vytenio g. 59, Vilnius

(8 5) 261 5747

 

Karoliniškių poliklinika

L.Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius

Registratūra (8 5) 216 8911

Psichikos sveikatos centras

PSC registratūra (8 5) 245 8417

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos kabinetas prie Vaikų ligų skyriaus

 

Šeškinės poliklinika

Šeškinės g. 24, Vilnius

Registratūra (8 5) 250 2000

Psichikos sveikatos centras

PSC registratūra (8 5) 252 5788

 

Antakalnio poliklinika

Antakalnio g. 59, Vilnius

Registratūra (8 5) 234 2515

Psichikos sveikatos centras

PSC registratūra (8 5) 234 7486

Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvos reabilitacijos centras

(8 5) 248 7947

 

Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai

Žolyno g. 47, Vilnius

Registracija (8 5) 234 0612, 8 618 89 207


Tarpusavio pagalba

Vilnius

Kiekvieno mėnesio pirmą antradienį  vyksta tėvų susitikimai.  Būna galimybė atvykti su vaikais (prižiūri savanoriai). Detalesnę info prieš susitikimus galima gauti susisiekus Facebook’e arba parašius info@lietausvaikai.lt.

 

Klaipėda

Tėvai buriasi bendruomenėje Vilties žvilgsnis.

 

Panevėžys

Panevėžio Pedagoginė psichologinė tarnyba kartą per mėnesį organizuoja tėvų savitarpio pagalbos grupės susitikimus, išsamesnė informacija tel: 8 45 460106, 8 670 19616.


Patyčių prevencija

Kartais tai, ko nepažįstame, mus gąsdina, verčia jaustis nepatogiai. Kai sutinkame vaiką, kuris elgiasi ar reaguoja kitaip, nei mes esame pratę, mums gali kilti įvairūs jausmai: sumišimas, pyktis, juokas. Net ir nežymiai kitaip ar neįprastai besielgiantis vaikas gali tapti patyčių objektu – ypač tada, jei suaugę asmenys nesiims ryžtingų žingsnių. Todėl taip svarbu ne tik argumentuotai paaiškinti, kad bet koks patyčių veiksmas bus stabdomas ir netoleruojamas, bet ir suteikti vaikams žinių, kurie leistų jiems suprasti to neįprasto elgesio priežastis ir daugiau sužinoti apie autizmą.
Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, gali visiškai niekuo neišsiskirti savo elgesiu, tačiau dalis vaikų gali pasižymėti mažau įprastu elgesiu ar reakcijomis – pavyzdžiui, gali kelis kartus kartoti tas pačias frazes ar žodžius, kurie lyg ir nesusiję su situacija, gali susijaudinti ir tai išreikšti energingu šokinėjimu, gali užsidengti ausis ir bandyti nuo visų pasislėpti ir pan.
Viena iš svarbių autizmo ypatybių yra ta, kad žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, gali skirtingai nei daugelis reaguoti į išorės dirgiklius – kartais jie gali būti ypatingai jautrūs garsams, kvapams ar kuriems nors liečiamiems paviršiams, o kartais – kaip tik tikslingai tų jutiminių dirgiklių siekti, t.y. yra vaikų, kurie nori būti tvirtai apkabinami, vėl ir vėl garsiai klausosi tos pat muzikos, nepaleidžia  iš rankų pamėgto žaislo, mėgsta iš arti žiūrėti į mirksinčias lemputes ir pan.

Knyga “O mano brolio vardas – Tomas”

Kviečiame tėvus, pedagogus, kitus suaugusius asmenis kalbėtis su vaikais autizmo tema, pasitelkiant 2018 sausį pasirodžiusią Eglės Gelažiūtės Petrauskienės knygą „O mano brolio vardas – Tomas“ ir psichologės Ingridos Černiauskienės parengtas rekomendacijas.

Įstaigoms tam paruošėme rinkinį, kurį sudaro psichologės Ingridos Černiauskienės parengtos rekomendacijos ir 30-imt šios knygos egzempliorių. Rinkinys bus išduodamas iš anksto suderinus laiką – daugiausiusia 2 savaičių laikotarpiui 1 įstaigai.

Siūlome visiems kartu – klasėje ar grupėje – kartu skaityti knygą per klasės valandėlę, pamoką ar neformalųjį užsiėmimą ir iš karto ją aptarti, pasiremiant mūsų siūlomomis  ir/ar Jūsų pačių pasirengtomis gairėmis.

Dėl knygų ir kitos medžiagos prašome kreipkitės el. paštu info@lietausvaikai.lt

Citata iš Psichologės Ingridos Černiauskienės paruoštų gairių pedagogams autizmo supratimo ir tolerancijos skatinimo tema:

Siekiant ugdyti vaikų toleranciją, svarbu pakviesti vaikus pagalvoti apie tai, kaip jie patys kartais jaučiasi. Tai gali padėti empatiškai suprasti tokius vaikus kaip Tomas knygelėje.
Žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, kartais būna daug jautresni nei mes – jie girdi arba mato pasaulį gerokai stipriau, nei daugelis mūsų. Geriau suprasti vaiką, turintį autizmą, galima tada, kai prisimename, kokiose situacijose mes būname labai jautrūs arba aplinka mus pradeda erzinti, pavyzdžiui, jei naktį mums būna baisu, mes girdime visus krebždesius, kurie yra namuose – po lova, pas kaimynus ar už užuolaidos – tai puikus jautrios klausos pavyzdys! Dienos metu tie patys garsai mūsų negąsdina, o štai naktį, kai esame jautresni, į juos reaguojame kitaip.
Galima pateikti ir daugiau pavyzdžių, padėsiančių suprasti kaip gali jaustis autistiškas vaikas: „Ar pastebėjote, kad turėdami aukštą temperatūrą, esate daug jautresni? Tuomet mus gali erzinti garsai, šviesa, galbūt visiškai nenorime siūlomo maisto, o gal erzina tai, ką pasako mama, tėtis, brolis ar sesė. Turbūt kažkaip panašiai susierzinę gali būti vaikais, turintys autizmą, tokie kaip Tomas knygelėje, kurią mes skaitėme.

Kaip jaučiatės situacijose, kai nesuprantate, ką jums sako kitas, arba kai suvokiate, kad kiti nesupranta jūsų poreikių? Ar teko būti užsienio šalyje, kai nesupratote vietinės kalbos? Kaip manote, kas būtų situacijoje, jei liktumėte vienas, jums reikėtų išsakyti savo poreikius, tačiau neturėtumėte galimybės susikalbėti gestais, kalba, neturėtumėte pagalbinių priemonių (rašiklio, popieriaus) – kokie jausmai kiltų?

 

 


Pagalba broliams ir seserims

Auginant vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą, iššūkius patiria visa šeima. Gana dažnai broliams ir seserims sunku paaiškinti, kodėl jų brolis ar sesuo yra kitoks arba gauna daugiau dėmesio nei jie. Tikimės, kad jums paaiškinti padės „Autism Research“ parengta medžiaga ir video apie autizmo sutrikimą.

Autizmas ir aš

Knyga “O mano brolio vardas  – Tomas”

Visos šeimos, kuriose auga ASS turintis vaikas, susiduria su iššūkiais, o jo broliai ir seserys – su specifinėmis problemomis. Paaiškėjus vaiko kitoniškumui, tėvams sunku apie tai kalbėti, jie patiria stresą ir dažniausiai neigiamus jausmus. Tai stipriai paveikia šeimos atmosferą, santykius su aplinkiniais. Dėl autistiško šeimos nario elgesio ar specifinių negebėjimų, aplinkinių dėmesio, neigiamų reakcijų seserys ar broliai dažnai išgyvena visą puokštę jausmų: nerimą, pyktį, gėdą, atstūmimą, neteisybės ar nelygybės jausmą. Be to, jiems tenka išmokti lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos ir tarytum greičiau suaugti. Dažniausiai tokie būna pavargusių tėvų lūkesčiai.

Ir mes, „Lietaus vaikai“, turime lūkesčių – tikimės, kad ši knyga pasieks šeimas ir paskatins pasikalbėti apie autistiško vaiko sesers ar brolio gyvenimą, o pasidalijus asmeniniais išgyvenimais plės supratimo ir pakantumo ribas.  Mes labai to trokštame! Ir knygos autorė grafikė, knygų iliustratorė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, norėjo, kad „būtų lengviau užduoti nepatogius klausimus, nes kiekvienas autistiškas vaikas dažniausiai turi brolį ar seserį, senelius, ir jie ne savo noru atsidūrė kitokio vaiko pasaulyje, todėl būtų puiku, kad ši  knygelė palengvintų jų pokalbius apie autizmą“.

Knygą galima rasti Lietuvos bibliotekose. Bibliotekų sąrašas

Knygos pristatymo video, kuriame psichologių pranešimai ir tėvų patirtys.

Pirma dalis 
Antra dalis


Teisės aktai

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS, 2016-09-14, XII-2603

26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais

6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

40 straipsnis. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko

5Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

52 straipsnis. Nuotolinis darbas

2. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės

7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijosamžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

118 straipsnis. Darbo laiko rėžimo ypatumai budint

5. Pasyviam budėjimui ir pasyviam budėjimui namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu.

128 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas

4. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;

2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki dešimt metų ar neįgalų vaiką;

3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;

4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;

5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

5. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas:

4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas

1. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:

2neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;

138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos

1. Darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

158 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas

1. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms,neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems).

NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) taikomas riboto darbngumo asmenims:

Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2017 m. mokestiniu laikotarpiui taikytinas mėnesio NPD yra 380 eurų.

Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikytinas mėnesio NPD  yra 320 eurų.

Pagrindas: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas KD-5889

 

Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:

1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.

Pagrindas: Užimtumo rėmimo įstatymas, 2016-06-21, XII-2470

 

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000-03-28, VIII-1591

12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi:

5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.

13 straipsnis. Asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai

6. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį.

 


Lengvatos

Ženklo „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės naudojimas:

  • Teisę naudoti ženklą turi fizinis asmuo vežantis vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Pilna informacija:

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimas

Kuo skiriasi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nuo ženklo „Neįgalusis“?

Kelių eismo taisyklės

 

Transporto lengvatos

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, 2000-03-30, VIII-1605

5 straipsnis. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida

1. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:

1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

7 straipsnis. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją

3. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.


Neįgalumo nustatymas

Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo pakeitimai
 
Neįgalumo nustatymas yra vienas iš dalykų, su kuriuo šeima susiduria išgirdusi autizmo spektro sutrikimo diagnozę.
Dažniausiai, kai tėvams apie tokią galimybę praneša gydymo įstaigos socialinė darbuotoja, šeima sako griežtą NE.

Vėliau, kai tėvai sužino  privačių užsiėmimų kainas arba nori, kad jų vaikas gautų paslaugas dienos centruose, grįžta prie šio nelengvo klausimo.
Mūsų asociacija dažnai sulaukdavo  šeimų klausimų ir nusiskundimų, susijusių su neįgalumo nustatymo procesu.

Prieš metus prasidėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dialogas.

Šis dialogas buvo nelengvas visiems. Tačiau šiandien mes galime pasakyti, kad valstybės institucijos savo prioritetu pasirinko vaikų ir jų šeimų interesus.

Nuo š.m. spalio 31 d. įsigalioja neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo pakeitimai, kurie, mūsų manymu, neįgalumo lygio nustatymo (tiek pirminio, tiek pakartotino) procesą  padarė aiškesnį ir skaidresnį visiems.
Už nuoširdų bendradarbiavimą ir mūsų nuomonės girdėjimą esame labai dėkingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjai Eglei Čaplikienei ir šio skyriaus patarėjai Daivai Zabarauskienei bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriui Manfredui Žymantui. 


Kita pagalba

Informacija ruošiama.