Video

Trumpas video apie tai, kas yra autizmas. Šiuo filmuku siekiama šviesti visuomenę, taip pat – skatinti autistiškų asmenų supratimą ir priėmimą. Filmukas skirtas plačiai auditorijai, o ypač tėvams ir mokytojams.

Pastaba: norint pasirinkti lietuviškus subtitrus, eikite į “settings/Subtitles” ir iš kalbų sąrašo pasirinkite “Lithuanian”.


Autizmo supratimo diena

Autizmo sutrikimus turinčių žmonių skaičius didėja visame pasaulyje, todėl ši problema kasdien vis aktualesnė.

2007-tųjų metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 2-ąją dieną paskelbė Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į ypač galingai plintančią sveikatos krizę, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.

Ketvirti metai pasaulio bendruomenė balandžio 2 –ąją Autizmo supratimo dieną pažymi naudodama mėlyną spalvą. Mėlynai nušvinta ne tik žymiausi pastatai – Sidney opera pastatas (Australija,) Akbaro bokštas Barselonoje (Ispanija), gamtos stebuklas Niagaros krioklys (Kanada), didingoji Kristaus statula Rio De Janeiro (Brazilija), bet ir žmonių, susijusių su autizmo sutrikimu ir neabejingų šios negalios paliestiems, privačių namų kiemai.

melyna-sauluteKviečiame paminėti šią dieną – nupiešti mėlyną saulutę, kurios mėlyna šviesa visą savaitę nuo balandžio 2-os iki 9-os dienos, sklindanti iš mūsų namų, biurų, mokyklų langų atkreiptų dėmesį į autizmą, kaip didėjančią sveikatos krizę.

Raginam visus, kaip nors susijusius su šia problema, visuomenės informavimo institucijas, stengtis šią dieną viešinti informaciją apie autizmą, jo keliamas problemas ir galimą pagalbą. Tik geranoriškumas ir supratimas gali pasitarnauti autizmo keliamų problemų sprendimui.

Lietuvos rytas apie 2017 metų Balandžio antrąją.


Terapijų/ intervencijų rūšys

Siekiant surasti autistiškam vaikui tinkamiausią ugdymo programą, pirmiausia reikia perprasti autistiškų vaikų mokymosi stilių, kuris paprastai skiriasi nuo neurotipinių vaikų. Augindami autizmo sutrikimą turintį vaiką veikiausiai pastebėjote, kad tos pačios mokymo strategijos, kuriomis moko kitus vaikus, jūsiškio neveikia. Pavyzdžiui, norėdami išmokyti vaiką mojuoti „ate, ate“ paprastai demonstruojame vaikui veiksmą, sakydami “padaryk ate, ate” ir judiname jo arba jos ranką. Neurotipiniam vaikui paprastai užtenka kelių ar keliolikos tokių kartų, kad jis arba ji suprastų, ko yra tikimasi ir atkartotų veiksmą bei greitai įsisavintų jo prasmę. Tačiau autistiškiems vaikams tokie socialiniai veiksmai dažnai yra sunkiai išmokstami ir jų prasmės suvokimas neateina savaime. Tai nereiškia, kad autistiškas vaikas nėra pajėgus išmokti šių ar kitų elementariai atrodančių veiksmų. Socialiniai bendravimo įgūdžiai ir elgsena, kuriuos neurotipiniai vaikai išmoksta, atrodytų, visiškai be pastangų (naudoti rodomuosius gestus, sekti jūsų žvilgsnį, kad nustatytų, į ką jūs žiūrite arba kuo esate susidomėjęs, naudoti akių kontaktą ir veido išraiškas, ir kt.) neateina natūraliai autistiškiems vaikams ir dažnai jų turi būti mokoma atskirai. Norint išmokyti ASS vaiką dalykų, kurių jis nepajėgia išmokti natūraliai, reikia įsigilinti į jo asmeninį mokymosi stilių, atrasti motyvuojančius veiksnius ir individualiai parinkti konkrečiam vaikui tinkamiausią mokymo būdą, kuris neretai gali kisti priklausomai nuo situacijos ar įgūdžio, kurio yra mokoma.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuri intervencijos ar terapijos rūšis yra geriausia ir tinkamiausia autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Taip pat tai, kas tinka vienam vaikui vienu gyvenimo periodu, gali nebetikti kitu. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu – kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Nors lemiamą žodį pasirenkant intervenciją ar terapiją taria autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko tėvai, tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko sveikatą prižiūrinčių specialistų nuomonę, gretutines ligas bei sutrikimus.

Žemiau pateikiame pasaulyje pripažintų autizmo spektro sutrikimams taikomų intervencijų ar terapijų rūšių aprašus. Pagrindiniams autizmo sutrikimo simptomams koreguoti taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus. Jos paprastai integruoja ergoterapijos ir/ ar logopedinių užsiėmimų elementus. Taip pat gali būti taikomos terapijos, skirtos gydyti kitus, su autizmu susijusius simptomus – alergijas, maisto netoleravimą, miego sutrikimus ir pan. Intervencijų derinimas yra sveikintinas dalykas ir gali padėti vaikams greičiau vystytis bei integruotis į visuomenę, tačiau svarbu išlaikyti bendrą individualios programos vientisumą ir mokymosi formą.

Prieš pasirenkant vaiko ugdymo kelią rekomenduojame detaliau pasigilinti į jus dominančias intervencijų rūšis, jei tik įmanoma – stebėti gyvai, kaip jos taikomos, pasikalbėti su praktikuojančiais terapeutais ir viską aptarti su vaiko raidą stebinčiais specialistais.

Elgesio ir raidos terapijos bei intervencijos:

Elgesio terapijos:

Santykiais paremtos terapijos:

Kombinuotos terapijos:

  • Socialinės komunikacijos, emocinio reguliavimo ir transakcinio palaikymo modelis (SCERTS model),
  • SPELL sistema,
  • Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM),
  • TEACCH, [taikomas LT].

Atskirų įgūdžių lavinimo terapijos (SF interventions).

Specifiniai metodai (ST).

Tėvų palaikymo ir apmokymo programos.

 

Standartinės sveikatos priežiūros paslaugos [taikomos LT]:

 

Alternatyvi komunikacija:

  • PECS,
  • Ženklų kalba,
  • Kalbos generavimo įrenginiai (VOCAs).
  • Specialios išmaniųjų įrenginių aplikacijos.

 

Psichologinės intervencijos.

 

Motorinės ir sensorinės terapijos:

Kombinuotos terapijos:

  • Sensorinės integracijos terapija (SIT),
  • Mažo susijaudinimo požiūris (LAA)
  • Multisensorinė aplinka  (MSE), pavyzdžiui, Snoezelen,
  • Ribotos aplinkos stimuliavimo terapija (REST).

Klausos integracijos terapijos (AIT):

  • Tomatis metodas (http://www.tomatis.com/en/find-us/locale/center-details/laima-dzikeviciene.html),
  • Berard metodas,
  • Fast ForWord programa,
  • Samonas garso terapija.

Meno terapijos:

  • Muzikos terapija,
  • Šokio terapija,
  • Dailės terapija,
  • Teatro terapija

Aromaterapija,

Pojūčiai:

  • Apkabinimo mašina (hug mashine),
  • Pasunkintos antklodės.

Gyvūnų terapijos:

  • Hipoterapija,
  • Kaniterapija,
  • Delfinų terapija.

Medicina:

  • Procedūros (NAC pripažintos kaip NEREKOMENDUOJAMOS),
  • Medikamentai (ASS TIK lydintiems sutrikimams gydyti).

Technologijos:

Papildoma ir alternatyvi medicina:

Manipuliavimas:

  • Akupunktūra,
  • Masažas (),
  • Osteopatija.

Dietos (be gliuteno ir kazeino).

Homeopatija.

 

Terapijų tipų klasifikacija paremta UK organizacijos “Research Autism” tyrimais: http://researchautism.net/autism-interventions/types.


Aspergerio sindromas

Aspergerio sindromas – autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Nors šis sutrikimas neišgydomas, tačiau turintis sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Nors kol kas nerastas joks konkretus genas, kuris lemtų šį sutrikimą, yra nemažai įrodymų, kad sutrikimas yra genetiškai paveldimas, pavyzdžiui, šeimoje yra narių, kurie turi kažką panašaus į AS, bet siauresniu, ne tokiu pastebimu pavidalu (šiokie tokie sunkumai su skaitymu, kalba, integracija į visuomenę).

Aspergerio sindromą turintys asmenys paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto. Nuo mažens domisi bedraamžiams neįprastais dalykais (tvarkaraščiais, įvairiais numeriais, sąrašais, statistika), pasižymi erudicija, rimtumu.

Daugiau apie vaiko su Aspergerio sindromu ugdymą http://sanatorinemokykla.lt/sites/default/files/documents/Vaiko_su_aspergerio_sindromu_sve.pdf

Apie Aspergerio sindromą:

  1. Mokslininko Tony Attwood internetinis puslapis.
  2. Tony Attwood knyga lietuviškai “Aspergerio sindromas. Išsamus vadovas”.

 

 


Simptomatika ir diagnostika

SIMPTOMATIKA

Kada reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais? Požymiai, perspėjantys apie galimą autizmo spektro sutrikimą.

Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:

  • vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
  • vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
  • vaikas neklauso nurodymų;
  • kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
  • vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);
  • vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);
  • vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“);
  • vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
  • vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
  • kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
  • vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
  • vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
  • vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
  • vaikas neatsako šypsena į šypseną ;
  • vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
  • vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
  • vaikas, atrodo, labiau mėgsta žaisti arba būti vienas;
  • vaikas ima daiktus tik sau;
  • pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);
  • vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
  • vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);
  • vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje:

  • 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
  • 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
  • 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
  • 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
  • 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1–2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);
  • Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

  • Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
  • Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų – kūno kalbos, veido išraiškos, – kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos – vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
  • Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui, lipdukais ir nesidomėjimais kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų.

Kadangi vaiko sutrikimai paprastai nepasireiškia staiga ir vieną dieną, neretai tėvams patiems sunku pamatyti ir pripažinti, kur vaiko elgesys dar atitinka vaiko unikalumo, „sunkaus charakterio“ ar „kaprizų“ kategoriją, ir kur prasideda riba, už kurios būtina specialistų konsultacijos ir pagalba. Kiek autizmo bruožų turi atitikti vaikas, kad būtų verta sunerimti? Kaip „nepražiopsoti“ autizmo, jeigu vaikas neatitinka stereotipinių autizmo bruožų? Kaip suprasti, kodėl mano vaikas kitoks? Ir koks?

 

DIAGNOSTIKA

 

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais su juo, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Mes raginame jus kalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“  su Jūsų šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.

Deja, šiuo metu ne visi gydytojai Lietuvoje turi pakankamai žinių apie autizmą ir gali šio sutrikimo tiesiog neatpažinti. Jeigu taip nutiko ir jums, mes raginame tikėti savo jausmais ir nuojauta bei ieškoti specialisto, kuris jau yra susidūręs su ASS.

Vienas iš plačiai naudojamų pasaulyje testų yra M-CHAT (Modified Checklist of Autism in Toddlers) – testas skirtas ASS požymių mažiems vaikams (nuo 16 iki 30 mėnesių) nustatymui.

Testą galima atlikti „online“:

anglų kalba M-CHAT;

rusų kalba Фонд „Выход“ ;

rusų kalba išplėstinė versija .

Tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistų komanda, bet užpildžius šį testą, jūs galėsite sužinoti kokie sunkumai yra būdingi būtent autizmui. Beje, tai gali būti dar vienas argumentas jūsų pokalbiui su vaiko gydytoju.

 

Šį sutrikimą dažniausia nustato specialistų komanda, dirbanti Ankstyvos reabilitacijos skyriuje  jūsų mieste arba Santaros Vaiko raidos centre (VRC), Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutėje“ ir „Lopšelyje“ LSMU Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje.

Šiuo metu Lietuvoje nėra nei vieno autizmo testo, kuris būtų pilnai adaptuotas/ lokalizuotas mūsų šalies vaikams, paaugliams ar suaugusiesiems

Adaptuoti klinikinio psichologinio vertinimo instrumentai Lietuvoje (Lietuvos psichologų sąjunga)

Mūsų Lietuvos gydytojai savo praktikoje naudoja šios testus:

CARS  (Childhood Autism Rating Scale) –  „Vaikystės autizmo vertinimo skalė“ sukurta kaip klinikinio įvertinimo skalė, pagal kurią apmokytas gydytojas gali vertinti autizmo spektro sutrikimo požymius po tiesioginio vaiko stebėjimo.

Lietuvoje plačiai naudojama pirmoji CARS versija – publikuota dar 1986 metais ir turinti tik vieną skalę.  Ši testo versija neturi skirtumų taikant vaikams, suaugusiems, kalbantiems ar ne. Tai reiškia, kad sunkumai ir ypatingumai puikiai funkcionuojantiems vaikams ar suaugusiems, gali likti nediagnozuoti ir jiems nebus suteikta pagalba.

2011 metais Western Psychological Services (WPS)  išleido antrą versiją CARS-2. Ši versija turi dvi skales: vaikams iki 6 metų/ IQ ≤ 60 ir vaikams po 6 metų/ IQ ≥ 60. Antra skalė yra skirta nustatyti sutrikimą vaikams, paaugliams ir suaugusiems žmonėms su aukštesniu IQ, dažnai tokie asmenys turi Aspergerio sindromą. Lietuvoje išversta versija CARS-2 naudojama tik vienintelėje įstaigoje – Vilniaus Vaiko raidos centre (VRC), kuri priima pacientus tik iki 18 metų. 

Mes neesam tikri, kad visi specialistai Lietuvoje, kurie atlieka CARS testą, yra apmokyti jį atlikti. Šio testo tėvai negali pildyti. Jį turi pildyti specialistai po vaiko stebėjimo ir pokalbio su jumis.

 

ADOS (Autism Diagnostic Observation Schedule) –  autizmo diagnostikos skalė, kuri naudojama įvertinti ir diagnozuoti autizmą skirtingose amžiaus, išsivystymo lygio ir kalbinių įgūdžių grupėse. Ši testą atlieka psichologai, turintys specialią licenciją. ADOS tinka vaikams ir paaugliams, nuo vaikystės iki pilnametystės, nuo nekalbančių vaikų iki laisvai kalbančių suaugusiųjų. Išverstą šio testo versiją naudoja VRC. Kiek specialistų Lietuvoje praėjo mokymus ir turi licenciją jį taikyti, mes nežinom.

Dar vienas standartizuotas testas, naudojamas vaiko intelektui nustatyti, yra WECHSLERIO intelekto skalė (WISC-III). Apie šio testo taikymą Lietuvoje galite skaityti straipsnyje , o apie jo patikimumą straipsnyje.

Mes matom daug sunkumu šioje srityje. Mums reikia Jūsų pagalbos pakeisti situaciją. Prisijunkit! Kartu mes galime daugiau!

 

 


Priežastys ir statistika

Lietuvoje iki šio nėra oficialios statistikos kiek yra asmenų, turinčių autistinio spektro sutrikimą. Tačiau remiantis Europos šalių statistika, konkrečiai Jungtinės Karalystės skaičiais  – autistinio spektro sutrikimas diagnozuojamas 1 iš 100 žmonių. Vyrų ir moterų santykis varijuoja, paprastai vidutiniškai 1:4. Tačiau pastaruoju metu šis skaičius tarp moterų auga (autoriai Gould J. and Ashton Smith J., 2011).

Šaltinis http://www.autismtoolbox.co.uk/understanding-autism/


Mitai ir faktai

Autizmo sutrikimas visuomenėje yra plačiai apipintas mitais, klaidingais stereotipais ir įsitikinimais, kurie trukdo laiku atpažinti sutrikimą bei apsunkina autistiškų asmenų bei jų šeimos narių kasdienį gyvenimą. Trumpai apžvelkime tris iš jų.

Mitas:

Autizmas yra naujas sutrikimas.

Faktai:

Nors autizmo diagnozė yra santykinai nauja (į tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta tik 1980 metais), tačiau pats autizmas egzistavo visais laikais. Įvairių kultūrų tautosakoje galima rasti pasakojimų apie keistus, naivius, savo pasaulyje paskendusius asmenis, kurie puikiai atitinka šiuolaikiniame pasaulyje apibrėžtus autizmo bruožus. Senųjų laikų medicinos įrašai taip pat liudija apie egzistavusius sutrikimus, atitinkančius autizmo diagnostinius kriterijus.

Šiuolaikinė autizmo istorija yra siejama su Leo Kannerio ir Hanso Aspergerio darbais. Abu mokslininkai panašiu metu pavartojo autizmo terminą ir aprašė jam priskiriamus klinikinius simptomus. Kanneris autizmui priskyrė vienišumą, atitolimą nuo socialinių kontaktų, echolališką arba idiosinchronišką kalbą, stiprų pasipriešinimą nusistovėjusiai rutinai. Aspergerio nuomonė apie autistiškų vaikų motoriką, kalbą bei mokymosi gebėjimus kiek skyrėsi nuo Kannerio aprašymų, todėl 1981 metais L. Wing siūlymu buvo įvestas Aspergerio sindromo terminas ir į atskirą grupę išskirti itin gabūs, aukštą intelektą bei kalbinius sugebėjimus turintys autistai. Šiuo metu galiojančioje tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra dvi atskiros – vaikystės autizmo ir Aspergerio sindromo diagnozės, priskiriamos įvairiapusių raidos sutrikimų grupei.

Mitas:

Autizmas yra itin retas sutrikimas, būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.

Faktai:

Naujausia statistika liudija, kad JAV, Jungtinėje Karalystėje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įvairaus lygio autizmo sutrikimai būdingi vienam iš 100 vaikų. Teigiama, kad berniukams šis sutrikimas pasitaiko 2 – 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Deja, ne ką labiau paguodžianti statistika yra ir Lietuvoje. Nors autizmo diagnostika mūsų šalyje palyginti jauna, Higienos instituto duomenimis, 2011 metais užfiksuoti 306 nauji vaikų autizmo atvejai, o 2012 metais vaikų su šiuo sutrikimu padaugėjo dar 373. Toks autizmo paplitimo lygis neretai prilyginamas epideminiam. Sunku pasakyti, kiek spartus fiksuojamų autizmo atvejų augimas yra nulemtas pagerėjusios diagnostikos, o kiek – realaus atvejų daugėjimo. Tačiau tai nėra tiek svarbu. Faktas liekas tas, jog autizmas įvairiose šalyse paliečia nuo 0.5 iki 1 procento vaikų, tad tikrai negali būti pavadintas retu sutrikimu.

Taip pat autizmas negali būti laikomas tik modernių, ekonomiškai stiprių visuomenių ypatumu, nes autizmas nesirenka nei rasės, nei klasės, nei ekonominės padėties. Tai sutrikimas, kuris gali paliesti kiekvieno iš mūsų šeimą.

Mitas:

Autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso.

Faktai:

Autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus – sėkmingai integruotis į visuomenę.

Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant, jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios. Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro „pertraukėles“ ir grįžta į savo uždarą pasaulį, kuriame gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis jiems priimtinu būdu.

Autistams būdingos savistimuliacija gali būti pati įvairiausia. Lengviausiai atpažįstamas yra monotoniškas lingavimas, „plasnojimas“ rankomis, tačiau gali būti ir žymiai subtilesnių savistimuliacijos išraiškų: įvairių kūno dalių spaudimas, plaukų sukimas ar net nagų kramtymas. Taip pat itin skirtingas yra ir autistų įstrigimas prie mėgstamos veiklos – rikiavimas ir bokštų statymas yra tik itin ryškūs ir plačiai atpažįstami autistų pomėgiai, tačiau jų gali būti pačių įvairiausių. Agresija ar saviagresija irgi nėra būdinga visiems autistams. Būtent tokia autizmo įvairovė neretai stabdo tėvus kreiptis pagalbos, nes retas kuri autistas atitinka visuomenėje paplitusius stereotipus. Daugiau apie autizmo atpažinimą skaitykite skiltyje Simptomatika ir diagnostika.


Kas yra autizmas?

Esama žmonių vienišių, kurie preciziškai domisi viena kuria nors tema ar sritimi, tačiau jiems sunkiau įsijausti į kito žmogaus būseną ir tinkamai bendrauti – dažnai jie apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto. Kai šie autistiški bruožai tokie ryškūs, kad stabdo vaiko vystymąsi, kalbame apie „autizmą“ kaip apie sunkų raidos sutrikimą.

Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos“ – pats, „izmas“ – orientacija. Tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai pasireiškiantys trijose veiklos sritse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide.

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.

Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.